POLITILOGIJA. DIKTATŪROS

AUTORITARIZMAS:

• Nevyksta rinkimai
• ribojama organizacijų veikla
• Cenzūra
• Vyriausybė nėra atsakinga prieš tautą
• Nereguliuoja asmeninio piliečių gyvenimo
• Idealogija

TOTALITARIZMAS

• Diktatorius
• Nacizmas ir bolševizmas
• Kontroliuojamas asmeninis gyvenimas
• Vienbalsiškumas
• Sunaikinta opozicija

POLITOLOGIJA. VALSTYBĖ

VALSTYBĖS FORMOS

Šiuolaikinės valsybės požymiai:

1. Pasaulietinė ir dvasinės valdžios- atskiros.
2. Visi piliečiai dalyvauja valdyme.
3. Visuomeninė ir asmeninės sferos- atskirtos.
4. Stipri teisės reikšmė ir vaidmuo.
5. Vastybės aparato  didėjimas.
6. Valstybės sienos.
7. Tautos suverinetas.
8. Tarptautinis pripažinimas.

Šiuolaikinės valstybės pradėjo formuotis XIXa.

JAV PILIETINIS KARAS

JAV pilietinis karas 1861-1865m.

Situacija karo išvakarėse:

• Valstybė buvo pasidalinusi į Šiaurinę ir Pietinę dalis.
• Situacija Šiaurėje: Vyrauja kapitalizmas, daug darbo vietų, fabrikų, daugiau delegatų kongrese, pažangios technologijos ir technika.
• Situacija Pietuose: feodalinės sistemos liekanos, vyrauja vergovinis darbas, mažas darbo našumas.

Karo priežastys:

1. Vergovė pietinėje dalyje.
2. Ekonominiai skirtumai.
3. Dėl mažesnio gyventojų kiekio pietūs praranda įtaką kongrese.

Karo eiga:

• Pietinės valstijos, būdamos nepatenkintos esama padėtimi susikuria KONFEDERACIJĄ. Jai vadovauja Ly.
• Šiaurinės valstijos nenori leisti pietums atsiskirti, todėl sukuriama SĄJUNGA. Jai vadovauja Šermanas, naudojama išdegintos žemės taktika.
• Tuo metu prezidentas A. Linkolnas siekia išgelbėti konfederacinę valstybę- JAV ir pasisako už visų žmonių laisvę.
• įvyko Getisbergo mūšis. Tai vienas kruviniausių šio karo mūšių, po jo įvyko lūžis kare.
• Konfederacija negalėjo ilgai priešintis sąjungai, nes: I. Sąjunga įvedė prekybos blokadą. II. Šiaurė buvo technologiškai ir infrostruktūriškai, ekonomiškai stipresnė.
• Šiaurė laimi karą.

Rezultatai ir pasekmės:

1. Panaikinta vergovė. Judėjimas, reikalaujantis panaikinti vergovę – Abloliacinizmas.
2. Segradacija- tam tikrų soc. Grupių atskyrimas nuo visuomenės.
3. Emigracijos banga, nes buvo paskelbtas Homsito įstatymas, visiems atvykėliams duodantis žemę.
4. Įsikūrė organizacija Kukuksklanas, kuri priešinosi vienodų teisių suteikimui visiems piliečiams. Šiuo metu ši organizacija yra uždrausta.

VOKIETIJOS IR ITALIJOS SUVIENIJIMAS

Valstybės gali būti sukuriamos dvejais būdais:

• Intergracijos procesas. I. Tautinė demokrtatinė revoliucija. II. Politinė jėga, žemė.
• Desintergracijos būdu.

VOKIETIJA

Vokietijos suvienijmas prasideda nuo intelektualų. (Vokiečių studentų ir dėstytojų suvažiavimas).

Vokietijos su vienijimui vadovauja vienas žmogus- Otas fon Bismarkas ir viena žemė. Vienijime dominuoja Prūsija. Vienijimo metu naudojama karinė galia, taikomas konservatizmo principas.

Vokietija suvienyta geležimi ir krauju:

• Karas su Danija. Atimtos teritorijos.
• Karas su Austrija. Kai pastaroji pralaimėjo, daugiau nebesikišo į Vokietiojs vienijimą.
• Karas su Prancūzija.

1871m. Versalyje buvo paskelbtas Vokietijos Imperijos sukūrimas. Pirmasis imperatorius- Vilhelmas I.

ITALIJA

Italijos vienijimas prasideda nuo „Jaunosios Italijos“ susikūrimo. Iš jos kyla ir Karbonierių judėjimas.

Ryškiausia asmenybė- Madzinis. Jis siekia demokatines valstybės sukūrimo.

Italija buvo suvienyta trijų žmonių. Valstybė buvo vienijima karu bei naudojant tautų pavasario idėjas, liberaliais metodais. 1970m. Italija buvo suvienyta.

IMPERIALIZMAS

Imperializmas- kolonijinės sistemos sukūrimas.

Faktorija- Miestas, kuriame vyksta prekyba

Kolonija- teritorija, kuri ekonomiškai ir politiškai priklauso nuo kitos valstybės. Kolonijos būna kelių rūšių

• Protektoratas- metropolija kontroliuoja tik tas, sritis kurių kontrolė reikalinga. Pvz. Tunisas
• Dominija- Politiškai priklausoma nuo metropolijos, bet ekonomiškai laisva. Australija, Kanada
• Pusiau kolonija- politiškai laisva, ekonomiškai priklausoma nuo metropolijos. Pvz. Kinija

Metropolija- šalis, turinti kolonijų. Metropolijos gali kurti kolonijas už j9rų arba jungti jas prie savo teritorijos (pvz. Rusija).

Imperializacijos pliusai:

• Europoje nėra perprodukcijos krizių.
• Europa dominuoja Pasaulyje
• Užimtos teritorijos greičiau vystosi.

Imperializaciojs minusai:

• Nutrūksta tolygus Europos vystymasis (Italija ir Vokietija pavėluoja į kolonijų dalybas). Taip kyla prieštaravimai

Imperializmo pasekmės kolonijoms:

• Paspartėjo jų vystymasis
• Sunaikinama vietinė kultūra
• Teritorijos dalinamos neatsižvelgiant į genčių gyvenamas teritorijas, tai iki šių dienų sukelia konfliktus.
• Kolonijose nenaikinama vergovė
• Kolonijose vystoma tik tam tikra infrastruktūros dalis. Pvz. tik uostamiesčiai ir viena geležinkelio linija.

Iš Imperializmo išsivystė šovinizmas- teorija, kad tik didelės valstybės gali įsitvirtinti ir išlikti Pasaulyje.

To meto ryškiausios derybos vyksta tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos dėl kolonijų Afrikoje. Vakarų Afrika atitenka prancūzams, o  rytų Afrika britams.

Kolonijinė sistema išnyko po antrojo pasaulinio karo, kai valstybės per daug nusilpo, kad galėtų išlaikyti kolonijas.

Iki šių dienų išlikusios kolonijos:

• Australija
• Gibraltaras
• Puerto Rikas.

VIENOS KONGRESAS

VIENOS KONGRESAS 1814-1815m.

1. Artūras Velingtonas (Anglija) 2. Joaquimas Lobo da Silveira (Portugalija) 3. Antonio Saldanha da Gama (Portugalija) 4. Karlas Lovenhielmas (Švedija) 5. Žanas Luisas Paulas Francua (Prancūzija) 6. Klemensas Vencelis Lotaras fon Meternichas (Austrija) 7. Andrė Dupinas (Prancūzija) 8. Karlas Neselrodas (Rusija) 9. Pedro de Sousa Holsteinas (Portugalija) 10. Robertas Stevartas (Anglija) 11. Emmerichas Josefas (Prancūzija) 12. Ignas Heinrichas von Vesenbergas (Reino konfederacija) 13. Andrėjus Razumovskis (Rusija) 14. Čarlis Veinas (Anglija) 15. Pedro Gomezas Labradoras (Ispanija) 16. Ričardas Trenchas (Anglija) 17. Raštininkas Vakenas 18. Friedrichas von Gentzas (Kongreso sekretorius) 19. Wilhelmas von Humboldtas (Prūsija) 20. Viljamas Šavas (Anglija) 21. Karlas Augustas von Hardenbergas (Prūsija) 22. Šarlis Morisas Taleiranas (Prancūzija) 23. Gustavas Ernstas von Stackelbergas (Rusija) 24. Heiligerio Romischero Kaisero portretas (Austrija) 25. Venzelas Antanas Kaunitzas (Austrija)

Pagrindinės dalyvės ir jų interesai:

1. Rusijos imperija; Gauti kuo daugiau teritorijų į vakarus, sustabdyti Prancūzijos dominavimą.
2. Prūsijos imperija; Nenori jog Rusija sustiprėtų ir nori matyti suskaldytą Prancūziją.
3. Austrijos imperija; Nenori jog Rusija sustiprėtų ir nori matyti suskaldytą Prancūziją.
4. Didžioji Britanija; Nenori, kad Europoje kažkas dominuotų.

Bendri Vienos kongreso siekiai:

1. Sustabdyti Prancūzijos dominavimą;
2. Sukurti taiką ir stabilumą;
3. Neleisti kilti naujoms revoliucijoms;
4. Patenkinti savus interesus;
5. Sugrąžinti monarchus į sostus ir sutvarkyti žemėlapį.

Rusijos imperijos prisijungtos teritorijos:

• Suomija
• Besarabija
• Dalis Lenkijos karalystės

Austrijos imperijos prisijungtos teritorijos:

• Dalmatija, Kroatija, Tirolis
• Lombardija, Venecija
• Galicija
• Vengrų etninės žemės

Prūsijos imperijos prisijungtos teritorijos:

• Varšuvos kunigaikštystės vakarinė dalis
• Saksonija
• Vestefalija

Didžiosios Britanijos prisijungtos teritorijos:

• Gibraltaras
• Jonijos ir Baltos salos
• Salos prie Prancūzijos krantų

Kiti žemėlapio pakitimai:

• Tam, kad monarchai būtų grąžinti į sostus, suskaldoma Italija ir išardoma Reino sąjunga.
• Belgija prijungta prie Olandijos
• Norvegija atitenka Švedijai
• Šveicarija tampa respublika, nuo to laiko yra neutrali
• Sukurtos nykštukinės valstybės

Vienos kongreso pasekmės:

1. Perkuriamas Europos žemėlapis +, tačiau tai daroma kuriant naujas valstybes kaip monarchijas -.
2. Sukuriamas stabilumas ir taika+
3. Sustabdomas tautų pavasaris –
4. Sukurta Šv. Sąjunga (Rusijos, Prūsijos ir Austrijos imperijos, vėliau prisijungia Prancūzija suformavo sąjungą kariauti prieš revoliucijas)-.

Europa po Vienos kongreso:

http://www.worldmapsonline.com/europeaftcongvienna.htm

Žemėlapis, idealus mokytis teritorijų pakitimus:

http://www.the-map-as-history.com/demos/tome01/index.php

NAPOLEONO BONAPARTO POLITIKA LIETUVOJE

Prancūzmetis Lietuvoje 1812m.

Napoleonas I Lietuvoje vykdo dviprasmišką politiką:

1. Suformuojama laikinoji vyriausybė/komisija (Soltonas- pirm.) Jos pareigos: I. rinkti kariuomenę. II. aprūpinti kariuomenę. Ši komisija praktiškai nevaldė ir buvo atsakinga tik už kariuomenės aprūpinimą.

NAPOLEONO BONAPARTO VIDAUS POLITIKA

Napoleono epocha- XIIXa. pab. -XIXa. pr.

Kodėl Napoleonas pasiskelbė save imperatoriumi?

1. Norėjo išsiskirti iš kitų karvedžių.
2. Sukurta nauja dinastija, todėl nėra galimynės restauruoti Burbonų.

Napoleonas tapęs imperatoriumi :

• pats renka visus pareigūnus
• Gaivina ūkį ir ekonomiką.
• Skatina pramonės pervesmą ==> kuria fabrikus

Napoleono kodeksai(skirti gaivinti ūkį ir ekonomiką)

• Leidžia moterims turėti savo turtą.
• Įkuria nacionalinį banką.
• Suvienodina matus, taip skatina prekybą
• Žmonės gauna politines teises ==> naikinama baudžiava

NAPOLEONO KARAI

Napoleonas Bonapartas (1769-1821m.)

• Tam, kad Prancūzijoje galėtų vykti pramonės perversmas, reikia taikos. Todėl 1802m. tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos buvo pasirašyta AMJENO sutartis. Šios valstybės pasiskirstė įtakos zonomis. Didžioji Britanija viešpatauja jūrose ir gauna teisę i pasaulio kolonijas, o Prancūzija gavo laisvę “tvarkytis“ su Europa.
• TRAFALGARO MŪŠIS- 1805m. Prancūzija kartu su Ispanijos laivynu norėjo nugalėti Didžąją Britaniją, nes šši palaikė antiprancūzišką koaliciją Europoje. Tačiau šį mūšį  prancūzai pralaimėjo, tai leido dižiajai Britanijai įsitvirtini pasaulio jūrose.
• AUSTERLICO KAUTYNĖS- 1805m. šis mūšis dar vadinamas iperijų/imperatorių kautynėmis. Dalivavo: Prancūzijos imperija, Austrijos imperija ir Rusijos imperija. Šio mūšio metu austrai ir rusai siekė sumuši Napoleoną I, pasinaudojė jo pralaimėjimu jūrų mūšyje (Trafalgaras). Tačiau šis mūšis tapo vienu didžiausių Napoleono pergalių.
• Austerlico pasekmės: I. Įkurta Reino konfederacija. II. Kontinenetinė blokada. III. Įsitvirtina Europoje.
• TILŽĖS TAIKA, pasirašyta su Rusijos imperija 1807m. Šia sutartimi pasidalinamos įtakos sferos Europoje, bei Rusija prisijungia prie kontinentinės blokados. Tačiau Europoje- kontabanda.
• Ispanijos vaidmuo. Ši valstybė užkariaujama ir joje prasideda sukilelių karas, juos remia britai per Portugaliją.
• Napoleonas Bonapartas organizuoja karinį žygį į Rusiją, tam kad priverstų laikytis Tilžės taikos sutarties sąlygų ir laikytis kontinentinės blokados. 1812m. įvyksta garsusis BORODINO MŪŠIS. JO metu Rusija pralaimi, bet nepasiduoda. Napoleono armija buvo milijoninė, tačiau dabar belikę keliasdešimt tūkstančių karių. Tarsi to būtų negana, traukiantis atgal juos užpuola žiema ir badas. Po šios karo akcijos Napoleonas pranda kariuomenę ir įtaką.
• LEIPCIGO MŪŠIS 1813m. Napoleonas pralaimėjo ir buvo paskirtas Elbos salos gubernatoriumi. Žmonės/liaudis jo nepaleikė, nes karas jiems buvo atsibodės. Į valdžią grįžta burbonai.
• Vienos kongreso metu Napoleonas Bonapartas grįšta į Paryžių su 300žmonių. 1814m. atgauna valdžią ir ją turi iki Vatrelo mūšio.
• VATERLO MŪŠIS 1815m. Napoleonas nelaimi šio mūšio, nes nesulaukia karvedžių paramos. Tada jis galutinai praranda valdžią ir yra ištremiamas į Šv. Elenos salą.

Napoleono iškilimas:

1. Po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos buvo daroma viskas, kad nusilptų vykdomoji ir įstatymų leidžiamoji valdžios.
2. Taip augo karvedžių įtaka.
3. Jakobinų laikais karjerą padarės N. Bonapartas 1804m. tampa konsulu ir valdo su dviem draugais. Tais pačiais metais save pasiskelbia Imperatoriumi ir Prancūzija iš respublikos tampa imperija.

Interaktyvus žempėlapis (anglų kalba):

http://www.worldology.com/Europe/napoleonic_wars_imap.htm

Žiauriai kietas žemėlapis (londoniškai):

http://highered.mheducation.com/sites/0073406929/student_view0/chapter16/interactive_maps.html

Reformacija Europoje

KRITIKA BAŽYČIAI XVIa.(Ta pati, kaip ir eretikų XIIIa.) :

• Sumaterialėjimas, veikla sukasi apie pinigus.
• Gimtoji kalba nevartojama, tikėjimas tik formalumas.
• Bažnyčia turi dvi valdžias
• Idulgencijos– nuodėmių atleidimo raštas, įsigijamas už pinigus.
• Stabdė mokslą ir švietimą.

REFORMATAI SIŪLO:

• Remtis biblija
• Bažnyčia privalo prisitaikyti prie pokyčių Europoje.

Erazmas Roterdamietis 1469-1536m.

ERAZMAS ROTERDAMIETIS- pradėjo teologines diskusijas, tačiau nebuvo pavadintas eretiku, nes jų neskelbė viešai.

Martynas Liuteris 1483-1546m.

MARTYNAS LIUTERIS- 1517m. paskelbė 95 tezes, kurios laikomos reformacijos prad=ia.