Sąvokos. Viduramžiai

Popiežius- Vakarų bažnyčios vadovas.

Patriarchas- Rytų bažnyčios vadovas.

Anatema- Raštas, ekskomunikuojantis bažnyčios benruomenės narį.

Ekskomunizacija- Bažnyčios nario atskyrimas nuo bažnytinės visuomenės.

Shizma- Bažnyčios skilimas į katalikiškus ir stačiatikius 1054m.

Simonija- pažnytinių pareigų pirkimas.

Dešimtinė-  mokestis, kai viena dešimtoji derliaus, pelno dalis mokama bažnyčiai.

Konkalava-  nuo Xa. kardinolų susirinkimas, kurio metu renkamas popiežius.

Ivestitūra- Vyskupų skyrimo tvarka, kuriai vadovauja popiežius.

Erezija- mokymas, nepritariantis bažnyčios mokymui.

Inkvizicija- bažnytinis teismas.

Autodafe- bausme, sudeginant ant laužo.

Alodas- žemės sklypas, priklausantis vienai šeimai.

Prekariumas- sutartis, pasirašoma tarp senjoro ir neturtingo valstiečio, tam kad valstietis galėtų atiduoti skolas,

Grafas-  karo vadas, turintis daugiau alodų.

Riteris- Karys profesionalas, kuris kilęs iš frankų diduomenės.

Beneficija- žemė gauta už karinę tarnybą.

Baudžiauninkai- valstiečiai einantys lažą ir neturintys ekonominės bei asmeninės laisvės.

Vasalinė sutartis- sutartis tarp riterio ir senjoro.

Vasalas- kareivis tarnas, keičiantis karinę tarnybą į žemę.

Imunitetinis raštas- raštas kurio riteriui atiduodama žemė, atsidekojant už senjorui atliktą paslaugą.

Omažas- ištikimybės priesaika senjorui.

Erezijos ir eretikai

EREZIJA- mokymas, prieštaraujantis bažnyčios mokymams.

Eretikai nepritaria šiems dalykams:

• Popiežiaus neklystamumas
• Lotynų k. naudojimas
• Šventųjų garbinimas (prilygino stabams)
• Sumaterialėjimas

Eretikų grupės:

1. KATARAI. Pati didžiausia grupė. Teigė, kad bažnyčiai nereikia turtų, užtenka išlaikyti kunigą ir patalpų.
2. VALDIEČIAI. Pradininkas pirklys Valdas, bažnyčiai nereikia pinigų, iždo ir pan.
3. ALLRIGIEČIAI. Nereikia turtų
4. HUSITAI. renge Bibliją čekų kalba, teigė, kad apiegos turi būti tautos kalba. Veikė XVa.

XIIIa. atsirado inkvizicija- bažnytinis teismas. Populiariausia bausmė autodafe (sudeginimas ant laužo, nes liepsnos išvalo sielą nuo blogybių).

Popiežius įkuria vienuolių ordinus: Pranciškonų ir Domininkonų. Tam, kad:

1. Apsiginti nuo kaltinimų materializmu (neturto įžazadai)
2. Kovai su eretikais (kova buvo sėkminga)

Kliuni reforma Xa.

Reformos priezastys:

1. Pasauliečių kišimasis į bažnyčios reikalus:

• Simonija
• Pasauliečiai renka Popiežių
• Dešimtinės mokestis

2. Pasauliečiai dirba bažnyčiai, taip formuojasi pasauliečiai dvasininkai, kurie nėra davę jokių įžadų.

Kliuni reformą inicijuoja vienuoliai Benedektinai, Kliuni vienuolynas. Popiežius GRIGALIS VII vykdė reformą, rašydamas laiškus.

REFORMA:

1. Uždrausta simonija (pats Popiežius skirs tinkamus žmones)
2. Įvestas celibatas visiems dvasininkams
3. Pakeista popiežiaus rinkimo tvarka (Konklava, kurioje dalyvauja kardinolai)
4. Įvestos dvi naujos dogmos: I. Aukščiausia valdžia yra popiežius. II. Popiežius ir bažnyčia visada teisūs.

Bažnyčios skilimas

Bažnyčios skilimas įvyko 1054m.

Bažnyčios skilimo priezastys:

1. Skirtingos politinės padėtys Rytų Romos Imperijoje (Imperatorius su Patriarchas) bei Vakarų Romos Imperijoje (tik Popiežius).
2. Skirtingos kalbos. Vakarų Romos Imperijoje lotynų k., o Rytų graikų k. (Testamentas buvo graikų kalba, todėl jį verčiant į lotynų kalbą, padaryta klaidų. Taip susikūrė religiniai skirtumai).
3. Jau nuo VIII a. skirtingos apeigos.

Pretekstas: Popiežius paskiria vyskupą į Vakarų Italiją(ji priklausė Rytų Romos Imperijai) ir nesutinka jo atšaukti.

Popiežius Patriarchui, o Patriarchas Popiežiui siunčia ANATEMAS, vyksta ekskomunikacija. Šis įvykis pavadinamas SCHIZMA ir yra laikomas bažnyčios skilimu. Jis įvyko 1054m.

Schizmos pasekmės:

1. Bažnyčia nusilpo
2. Bažnyčia neteko politinės galios.

Viduramžiai.

Viduramžių pradžia laikoma Vakarų Romos Imperijos žlugimo data (476m.), o pabaiga Bizantijos žlugimas(1453m.).

Viduramžiai skirtomi į tris laikotarpius:

1. Ankstyvieji Viduramžiai V-XIa.
2. Vidurinieji Viduramžiai XI-XIIIa. (Kryžiaus karai)
3. Vėlyvieji (Brandieji) Viduramžiai XIV-XVa. (Formuojasi miestai ir atsiranda miestiečiai)

Pagrindiniai poklyčiai įvykę Viduramžiais:

• Pagrindine kalba tapo lotynų k.
• Kūrėsi mokyklos šalia bažnyčių ir vienuolynų.
• Atsirado dvasininkų luomas
• Pirmą kartą bažnyčia turėjo biudžetą, surinktą iš dešimtinės mokesčio.

 

Delo sąjunga ir Peloponeso karas

Delo arba Karinė jūrų sąunga

• sukurta 478m. pr. Kr.
• Sąjungos iniciatorius Atenai.
• Sukurta apsisaugoti nuo priešų.
• Sąjungai vadovavo Atėnai
• Sukėlė Peloponeso karą.

Peloponeso karas:

• Kariauja Atėnai prieš Spartą
• Vėliau prie Spartos prisijungė persai
• pr. Kr. Atėnai pasidavė.
• Laimėjo Sparta
• Po karo Graikija neatsigavo, ją užkariavo Makedonija.

Dar apie Senovės Graikiją

Olimpinės žaidynės

Pirmą kartą surengtos 776m. pr. Kr. Dzeuso garbei, jos vykdavo 5 dienas. Vėliau atgaivintos tik 1896m.

Septyni pasaulio stebuklai, sukurti graikų:

1. Artemidės šventykla, pastatyta 550m. pr. Kr. Efese .
2. Dzeuso skulptūra Olipijoje, pastatyta 435m. pr.Kr.
3. Halikarnaso mauzoliejus Halikarnase, 351m. pr. Kr.
4. Rodo kolosas, Rodo saloje, 292m. pr. Kr.

Graikų- persų karai

Graikų-persų karai vyko Va. pr. Kr.

Karų priežastys:

1. Persai užkariavo Mažąją Aziją.
2. Persų imperija galėjo plėstis tik į vakarus, nes priešingoje pusėje buvo geografinės kliūtys (Himalajų kalnai)
3. Finikiečiai norėjo graikus išstumti iš Viduržemio jūros, todėl susidėjo su persais.

Graikų-persų karų metu įvyko keturi didieji mūšiai:

1. MARATONO MŪŠIS 490m. pr. Kr. Mūšiui vadovavo Mitiadas. Laimėjo graikai, pasitelkę gudrią taktiką: įviliojo persų laivus į užutekį ir po kelis sudegino.
2. TERMOPILŲ MŪŠIS 480m. pr.Kr. Mūšiui vadovavo Leonidas. Mūšis vyko Termopilų perėjoje. Dalyvauti turėjo daug karių, tačiau į mūšio vietą atvyko tik Atėnų ir Spartos kariuomenė. Atėniečiai išvakarėse pabėgo, nes galvojo nugalėsią persus savo polyje, kur bus lengviau. Spartos kariuomenė kartu su Leonidu liko, nes jiems pabėgti neleido pareiga. Spartiečiai tris dienas kovojo pasikeisdami, tačiau buvo visi nužudyti. Persų karių buvo žymiai daugiau, persai šį mųšį laimėjo.
3. SALAMINO JŪRŲ MŪŠIS 480m. pr. Kr. Mūšiui vadovavo Temistoklis. Graikija buvo nusiaubta persų po Termopilų mūšio, tačiau vikrūs ir greiti graikų laivai buvo pranašesni prieš persų. Taip pat graikai puikiai žinojo salyną. Todėl įvykusio mūšio metu buvo sutriuškinti persai.
4. PLATAJAUS MŪŠIS 479m. pr. Kr. Mūšiui vadovavo Pauzanijas. Laimi graikai ir sutriuškina persus, nužudo jų vadą.

Graikų-persų karų pasekmės:

• Įkurta Delo/ Karinė jūrų sąjunga.
• Mažojoje Azijoje įsigali persai
• Sparta nepatenkinta Delo sąjungoje valdžią pavergusiais Atėnais, todėl kyla Peloponeso karas

Senovės Graikijos pasiekimai

1. Demokratija
2. Pirmieji pasaulyje piliečiai
3. Sukurtas mokslas (filosofija)
4. Iš amatų išskyrė menus:
   1. Architektūra
   2. Poezija
   3. Drama
   4. Taikomoji dailė
5. Suformuotas grožio etalonas:
   1. Perspektyva
   2. Proporcija
   3. Menas turi žadinti jausmus
6. Teatras ir amfiteatras
7. Drama
8. Švietimo sistema (pradinės mokyklos, gimnazijos, filosofų mokyklos)
9. Baigė sukurti pirmą abėcėlinį raštą
10. Taikomasis menas (amforos, juodafigūrės arba raudonfigūrės vazos)

Atėnų demokratija

Demokratija Atėnuose gyvavo VI-IVa. pr. Kr.

Demokratijos kūrėjai:

1. SolonasVIa. pr. Kr. įvykdo Solono reformą, kuri: panaikina ir uždraudžia skolinę vergiją, piliečiais paskelbė visus vyrus, vyresnius nei 18m., kilusius iš Atėnų polio, nurodė piliečių pareigą (ginti polį).
2. Klestenis VIa. pr. Kr. įvykdė reformą, kurios pagalba įkūrė penkių šimtų tarybą.
3. Periklis Va. pr. Kr. pradėjo mokėti algas politikams(todėl ir nepasiturintys piliečiai galėjo būti valdininkais), įvedė viešuosius darbus.

Tiesioginės demokratijos bruožai:

• Renkama valdžia (valdžios pereinamumas)
• Daugumos valdžia mažumai
• Valdžių pasiskirstymas
• Visi piliečiai lygūs prieš įstatymus

Atėnų demokratijos trūkumai

• Nėra užrašytų įstatymų, todėl neaišku kaip juos interpretuoti.
• Dalis pareigūnų(300) buvo traukiami burtų keliu.
• Moterys, vergai, svetimšaliai nebuvo piliečiai- valstybę valdė mažuma.
• Nebuvo profesionalių politikų (ostrochizmas)

Periklio laikų santvarka Atėnuose:

 

 

1. Piliečiai. Vyrai, vyresni nei 18m., kurie kilę iš Atėnų polio. Ne piliečiai buvo vadinami metoikais.
2. Eklesija. Aukščiausioji polio valdžia, joje dalyvavo visi piliečiai. Atliko šias pareigas:
   1. Balsuoja dėl įstatymų
   2. Renka pareigūnus
   3. Balsuoja dėl ištrėmimo
   4. Sprendžia ar kariauti.
3. Bulė/ 500 šimtų taryba rengė ir prižiūrėjo įstatymus, tikrino pareigūnų darbą. Buvo tik patariamasis organas.
4. Heliaja prižiūrėjo valdžios institucijų darbą. Jai priklausė ne jaunesni nei 30m. piliečiai.
5. Strategai. Jų buvo 10, jie būdavo vyriausieji pareigūnai Atėnuose. Juos rinkdavo eklesija. Jie buvo karvedžiai, kariaujantys už savo polį.

Tuo pačiu metu ir kitame stipriame polyje, Spartoje, gyvavo antidemokratinis valdymas. Buvo renkami du karaliai ir 28 pareigūnai. Piliečių susirinkimas buvo vadinamas Apela.

Egzistavo keturios valdymo rūšys:

1. Tironija
2. Demokratija
3. Karinė demokratija
4. Oligarchija

Atsiprašau už nevykusią iliustraciją, 

Konspektuoklė