![](https://i0.wp.com/istorijai.lt/wp-content/uploads/2014/07/Pilietinis-karas-Jungtinėse-Amerikos-Valstijose-1861-1865-m..jpg)
JAV pilietinis karas 1861-1865m.
Situacija karo išvakarėse:
- Valstybė buvo pasidalinusi į Šiaurinę ir Pietinę dalis.
- Situacija Šiaurėje: Vyrauja kapitalizmas, daug darbo vietų, fabrikų, daugiau delegatų kongrese, pažangios technologijos ir technika.
- Situacija Pietuose: feodalinės sistemos liekanos, vyrauja vergovinis darbas, mažas darbo našumas.
Karo priežastys:
- Vergovė pietinėje dalyje.
- Ekonominiai skirtumai.
- Dėl mažesnio gyventojų kiekio pietūs praranda įtaką kongrese.
Karo eiga:
- Pietinės valstijos, būdamos nepatenkintos esama padėtimi susikuria KONFEDERACIJĄ. Jai vadovauja Ly.
- Šiaurinės valstijos nenori leisti pietums atsiskirti, todėl sukuriama SĄJUNGA. Jai vadovauja Šermanas, naudojama išdegintos žemės taktika.
- Tuo metu prezidentas A. Linkolnas siekia išgelbėti konfederacinę valstybę- JAV ir pasisako už visų žmonių laisvę.
- įvyko Getisbergo mūšis. Tai vienas kruviniausių šio karo mūšių, po jo įvyko lūžis kare.
- Konfederacija negalėjo ilgai priešintis sąjungai, nes: I. Sąjunga įvedė prekybos blokadą. II. Šiaurė buvo technologiškai ir infrostruktūriškai, ekonomiškai stipresnė.
- Šiaurė laimi karą.
Rezultatai ir pasekmės:
- Panaikinta vergovė. Judėjimas, reikalaujantis panaikinti vergovę – Abloliacinizmas.
- Segradacija- tam tikrų soc. Grupių atskyrimas nuo visuomenės.
- Emigracijos banga, nes buvo paskelbtas Homsito įstatymas, visiems atvykėliams duodantis žemę.
- Įsikūrė organizacija Kukuksklanas, kuri priešinosi vienodų teisių suteikimui visiems piliečiams. Šiuo metu ši organizacija yra uždrausta.